- žibintas
- žibiñtas sm. (2) K.Būg, Š, BŽ505, FrnW, NdŽ, KŽ, žìbintas (1) K.Būg; Rtr 1. DŽ, PolŽ1292, TechŽ šviestuvas patalpai, gatvei ir pan. apšviesti: XIX a. pradžioje gatvėms apšviesti buvo vartojami žibintai, pripildomi kanapių aliejaus MLTEIII784. Dervinis žibintas ŠT158. Žibinto kepurė Mdž. Būdavo, bijo žmonės eit par mišką advente, tai nešdavos žìbintus tokiuos Sb. Buvo žibiñtas pirty Kli. Eidavom naktį vis su žibiñtais saugoti pylimų Rsn. Naktį prieš remontuojamą kelio ruožą turi degti raudonas žibintas rš. Lempų ir žibintų stiklai turi būti skaidrūs ir bespalviai rš. Rūko žibiñtas LTE(Papildymai)547. Dabina sieną, tai yra, medinius žibintus įkala į sieną, … įstato … žvakių, kurias jaunoji atvežė nuo savo tėvų JR67. Mirkčiojo miesto žiburiai, po senu juodu medžiu vėjas supo blausų žibintą V.Bub. Sugrįžęs į trobą, Liudvikas užpučia žibintą, paspiria medžiokus ir atvirsta į lovą J.Mik. Likęs vienas, stato žiburį žibintan sienoje ir pritaiko rėmus V.Krėv. Vėl subarškino vėliavas, sublizgėjo [procesijos] žibintai Žem. Šoferis įjungia žibintus rš. Sutemose blankiai spingsi žibintai rš. Kišeninis žibintas! Kur tu radai piemenį, kad turėtų jį? J.Balt. Ir [kišeninis] žibintẽlis dabar jau nešvies Švnč. Taigi Judas … atėjo tenai su žibintais, žiburiais ir su ginklais SkvJn18,3. Ant stalo degdavo žalias žibintėlis A.Vien. | prk.: Mūsų Mėnulis – menkas žibintas ir dar prastesnis veidrodis rš. Plazda melsvai žalia Aušrinė – tikras šilų žibintas sp. Dangus uždegė žibintą: pakabino didelę, apskritą ir geltoną pilnatį E.Miež. Užtekėjusi [saulė] tuojau kitus dangaus žibintus gesina, kad jie žemės neviliotų Mš. Kaip būtų gražu, jei evangeliškasis žibintas tikrai šviestų jaunuomenės auklėjimosi ir lavinimosi darbui S.Šalk. 2. Lpn70, Jn(Vl), K.Būg, DŽ, Grk, Klvr, Mrk, Švnč, Klt žr. žibinčius 1: Įkišk balaną į žibiñtą J. Kišk balaną žibiñtan Lkm. Žibiñtas – toks pagalys: po balkiu paskišdavo balanai laikyt Šlvn. Piemeniukas uždegdavo beržinį šakalį, anglių prikrisdavo pri žibiñto Žgn. Jis surinko įvairių tipų lietuviškų žibintų – balanoms žibinti – kolekciją rš. ^ Ko stovi kaip žibintas? Vlkj. Stovi kap žibiñtas pas pečių Dkš. Ko dabar čia smaksai lyg žibiñtas? VšR. 3. žr. žibinčius 2: Žibintai žvakėms įstatyti buvo keturšoniai ir apvalūs, į viršų siaurėjantys ir su didesnėmis bei mažesnėmis įv[airių] formų skylutėmis MLTEII123. 4. astr. šviesesnis ruožas, ppr. supantis Saulės dėmę: Žibintai [Saulėje] dažniausiai supa dėmes, tačiau pasitaiko jų ir vienų, be dėmių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.